Paskendusiam sode

Pirmas fotosesijos sumąstymas buvo žydinčiam sode, o kadangi aplink Vilnių nežinojom sodų tai nusibeldėm netgi į Ukmergės rajoną, prie Taujėnų dvaro.  Kuo arčiau Taujėnų, tuo labiau buvo keista kodėl tolumoj esantys didžiuliai soda neakina savo baltumu. Privažiavus pasidarė aišku:  susivėlinom, o ir sodas žydėjo labai minimaliai. Bet privažiavus numatytą vietą Alma cyptelėjo:  “Sodas apsemtas!”. Mintys pradėjo suktis lyg bičių pilnas aviliukas, sms modeliukui (mat mes važiavom iš Vilniaus, o ji iš Kauno):  “Sodas apsemtas ir nelabai žydi, ką darom? ” Atsakymas:  “Fotografuojamės!”.

Braidyti po apsemtą pievą, virtusią pernykščių obuoliukų kompotu, buvo ir smagu ir nejauku, nes nesinorėjo niurktelėjus koją kurmiarausin su visa įranga išsimaudyti tame visame gėryje, bet viskas ėjosi puikiai.