Geras fotografas

Pastaruoju metu vis labiau susimąstau, kas yra geras fotografas. Daug kas pasakytų, jog geras fotografas tas, kuris daro geras nuotraukas. Bet ar to pakanka?
Visai neseniai teko dirbti vienose vestuvėse su kitu pasamdytu fotografu. Žmogus gan žinomas savo srityje ir nugyvenęs gal dvigubai, jei ne daugiau, nei kad aš. Ir nuotraukos jo iš esmės gražios: techniškos, tvarkingos, nelabai ką ir be pridursi. Tačiau per tą dieną pamačiau, jog techniškai tvarkingos nuotraukos dar ne viskas. Žinot, jei jaunieji tik ir laukia, kuomet jis baigs fotografuoti, o svečiai pusiau juokais, pusiau rimtai tyliai prašo gelbėti nuo jo, tai nemanau, jog čia gero fotografo bruožai. Arba kuomet fotografas laido merginoms lėkštus juokelius, kurie tik jam vienam juokingi. Arba drįsta vos ne atvirai ginčytis su jaunaisiais pakeltu tonu. Nežinau kaip jūs, bet aš nenorėčiau, kad toks žmogus fotografuotų mano vestuves. Kad ir kokios gražios jo nuotraukos būtų.
Manau, fotografo, kuris dirba su žmonėmis, profesija yra daug subtilesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Neužtenka išmanyti kompoziciją, ekspoziciją, matyti šviesą, mokėti ją valdyti, gerai dirbti Photoshop’u… Fotografuojant žmonės, turi juos jausti, matyti jų nuotaikas, bendrauti su jais, daryti viską, kad jie jaustųsi patogiai ir laisvai. Reikia mokėti juos pralinksminti, paguosti, padrąsinti, jiems švelniai nurodyti ir su jais kartu pasidžiaugti. Visa tai irgi yra fotografijos dalis. Nes gera nuotrauka susideda iš dviejų dalių: fotografuojančio ir fotografuojamo.
Taip, fotografas ne robotas, jis irgi žmogus su savo savybėmis ir emocijomis. Tačiau, jei fotografas nebesusitvarko su savo nervais ir nemoka pasakyti “atsiprašau”, tai gal jam laikas keisti profesiją?..