Justina ir Šarūnas

Jaukiai, ramiai, su mažais jaudulio virpuliukais – taip rutuliojosi Justinos ir Šarūno dienos istorija. Paskutinius pasiruošimo akcentus jaunieji dėliojo skirtinguose Vilniaus miesto pakraščiuose, tad nekantrus susitikimo laukimas pridėjo papildomą jauduliuką, nes nuo tada jau dviese žengs altoriaus link, kur prisieks vienas kitą mylėti amžinai.

Vestuvių ceremonija vyko Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčioje, senamiestyje. Po ceremonijos ir pasišnekučiavus su draugais patraukėme link Bernardinų sodo, pakeliui besižvalgydami po įvairias senamiesčio gatves ir gatveles. Nors fotografuotis nepratę, kiek nedrąsūs, bet kai šalia antra pusė – dvigubai jaukiau ir drąsiau. Visa fotosesija taip ir praėjo – švelniai, lengvai ir romantiškai. Svarbiausia būti savimi ir vienas su kitu :)

Beje, ačiū lietui, kuris pasirodė tiksliai pagal prognozes – būtent tada, kai jau keliavome link vakarinės šventės dalies :)

vestuviu_fotografas_010vestuviu_fotografas_011vestuviu_fotografas_012vestuviu_fotografas_013

vestuviu_fotografas_017vestuviu_fotografas_018vestuviu_fotografas_019vestuviu_fotografas_020vestuviu_fotografas_021vestuviu_fotografas_022vestuviu_fotografas_023vestuviu_fotografas_024vestuviu_fotografas_025vestuviu_fotografas_026vestuviu_fotografas_027vestuviu_fotografas_028vestuviu_fotografas_029vestuviu_fotografas_030vestuviu_fotografas_031vestuviu_fotografas_032vestuviu_fotografas_033vestuviu_fotografas_034vestuviu_fotografas_035vestuviu_fotografas_036vestuviu_fotografas_037vestuviu_fotografas_038vestuviu_fotografas_039vestuviu_fotografas_040vestuviu_fotografas_041vestuviu_fotografas_042vestuviu_fotografas_043vestuviu_fotografas_044vestuviu_fotografas_045vestuviu_fotografas_046vestuviu_fotografas_047vestuviu_fotografas_048vestuviu_fotografas_049vestuviu_fotografas_050vestuviu_fotografas_051vestuviu_fotografas_052vestuviu_fotografas_053vestuviu_fotografas_054vestuviu_fotografas_055vestuviu_fotografas_056vestuviu_fotografas_057vestuviu_fotografas_058vestuviu_fotografas_059vestuviu_fotografas_060vestuviu_fotografas_061vestuviu_fotografas_062vestuviu_fotografas_063vestuviu_fotografas_064vestuviu_fotografas_065vestuviu_fotografas_066vestuviu_fotografas_067vestuviu_fotografas_068vestuviu_fotografas_069vestuviu_fotografas_070vestuviu_fotografas_071vestuviu_fotografas_072vestuviu_fotografas_073vestuviu_fotografas_074vestuviu_fotografas_075vestuviu_fotografas_076vestuviu_fotografas_077vestuviu_fotografas_078vestuviu_fotografas_079vestuviu_fotografas_080vestuviu_fotografas_081vestuviu_fotografas_082vestuviu_fotografas_083vestuviu_fotografas_084vestuviu_fotografas_085vestuviu_fotografas_086vestuviu_fotografas_087vestuviu_fotografas_088vestuviu_fotografas_089vestuviu_fotografas_090vestuviu_fotografas_091vestuviu_fotografas_092vestuviu_fotografas_093vestuviu_fotografas_094vestuviu_fotografas_095vestuviu_fotografas_096vestuviu_fotografas_097vestuviu_fotografas_098vestuviu_fotografas_099vestuviu_fotografas_100vestuviu_fotografas_101vestuviu_fotografas_102vestuviu_fotografas_103vestuviu_fotografas_104vestuviu_fotografas_105 Tiesą sakant gan dažnai tenka nufotografuoti optinių apgaulių, bet vienos iškeliauja į šiukšlinę dėl tam tikrų etinių dalykų, o kitos tiesiog neranda derinčios vietos blog’o įrašuose, tad lieka “už kadro”. Bet šis kadras šį kartą surado savo vietą. Čia nėra visiškai jokios manipuliacijos ar režisūros. Ir patys tik  vėliau pamatėme, o pamatę juokėmės :)  Vienintelis taip sutapęs kadras su nuotakos rankomis ir mamos stumiančios vežimėlį pasislėpimu :)vestuviu_fotografas_106vestuviu_fotografas_107vestuviu_fotografas_108vestuviu_fotografas_109vestuviu_fotografas_110vestuviu_fotografas_111vestuviu_fotografas_112vestuviu_fotografas_113vestuviu_fotografas_114vestuviu_fotografas_115vestuviu_fotografas_116vestuviu_fotografas_117vestuviu_fotografas_118vestuviu_fotografas_119vestuviu_fotografas_120vestuviu_fotografas_121vestuviu_fotografas_122vestuviu_fotografas_123vestuviu_fotografas_124vestuviu_fotografas_125

Apie juostinę fotografiją

Per paskutinius penkioliką metų fotografija patyrė tikrą revoliuciją. Iki tol karaliavusios juostelės ir tamsieji kambariai buvo priversti užleisti vietą skaitmeninėms technologijoms. Ir tai nenuostabu, nes skaitmeninė fotografija šiandien savo vaizdo kokybe iš esmės jau nenusileidžia analoginei, o patogumo, prieinamumo, greičio ir apdorojimo galimybėmis dar ir stipriai lenkia senuosius metodus. Regis, juostinei fotografijai belieka tik pasislėpti po pernykščiais lapais.

Taip, bet ne visai

Nuo 2003-iųjų metų juostelių poreikis krito tiek, kad dabar jų parduodama gal vos du procentai to, kas buvo anksčiau. Išnyko daug juostelių rūšių, kurios šiaip jau buvo gan mėgstamos ir vertinamos. O tos, kurios dar gaminamos, nuolat brangsta. Tačiau pastaraisiais metais atsitiko įdomus dalykas – žmonės vėl iš naujo ėmė atrasti analoginę fotografiją. Anot didžiųjų gamintojų, tokių kaip Kodak ar Fujifilm, juostelių pardavimai nors ir maži, bet daugiau mažiau stabilizavosi. Kai kurios kompanijos, pvz. Ilford, praneša apie gamybos augimą. Net atsiranda entuziastų, kurie ryžtasi paaukoti savo santaupas ir išleidžia savo juostelių liniją. Tad jei skaitmena tokia prieinama ir su didesnėmis galimybėmis, kodėl aš irgi nusprendžiau kartais fotografuoti juostiniu fotoaparatu?

Procesas

Su skaitmeniniu fotoaparatu viskas paprasčiau – nuspaudžiu mygtuką ir jau po sekundės ekranėlyje šviečia rezultatas. Tada vertinu ar tinka tas vaizdas, ar vis dėl to reikia daryti kažką kitaip. Klik ir vaizdas, klik ir vaizdas. Klik klik klik ir vaizdas vaizdas vaizdas. Viskas čia ir dabar. Bet kai rankose juostinis fotoaparatas, viskas kitaip. Žinau, kad ten, po fotoaparato dangteliu yra trisdešimt šešis kadrai (plius kokie du trys papildomi, jei tą dieną karma gera). Ir žinau, kad kiekvienas tų kadrų kainuoja realius pinigus. Todėl greitai atsiranda motyvacija stengtis, kad kuo daugiau tų realiai kainuojančių kadrų būtų tikrai pavykusių. Šitaip fotografavimas tampa lėtesnis, bet verčiantis mąstyti ir labiau rinktis ką, kaip ir kur fotografuoti. Kažkuria prasme tai moko disciplinos. Ir tai veikia. Jau po kelių išfotografuotų juostelių pastebėjau, kad dirbdamas su skaitmeniu fotoaparatu tiesiog savaime stengiuosi daugiau pastebėti, kas kadre gali būti ne taip. Žinoma, visada galiu žvilgtelėti į ekranėlį, tačiau jei galima padaryti iškart gerai, tai kodėl ne?

Laukimas

Dar viena man asmeniškai patinkanti proceso dalis – laukimas. Išfotografuotas juostas reikia išryškinti. Kadangi pats to nedarau, jas patikiu specialistams. O tai gali užtrukti savaitę, dvi ar net ilgiau. Ir tas laukimas šiek tiek maloniai kutenantis, panašus lyg lauktum Kalėdinių dovanų. Žinai, kad jos bus, bet nežinai, ką gausi tiksliai. Ir didelis džiaugsmas aplanko, kai jau žiūrėdamas į ką tik atsiimtas juostas matai, kad kadrai pavyko. Arba pavyko dar įdomiau nei tikėtąsi.

Vaizdas

Tiesa yra ta, kad kiekviena juosta turi savo savybes. Kai kurios labiau tinkamos dienos šviesai, kitos turi gelsvą ar žalsvą atspalvį. Dar kitų grūdėtumas didesnis arba mažesnis. Žinoma, yra daugybė būdų kaip skaitmeniniam kadrui suteikti juostines spalvas. Ir kai kurie tų būdų itin puikūs. Tačiau vis dėl to yra skirtumas tarp kadro skaitmeninės matricos pikseliuose ir kadro, nugulusio fotojuostoje. Aišku, skonio reikalas, kas patinka labiau, bet tas skirtumas yra.

Pabaigai

Žinoma, čia nėra varžytuvių, kas geriau. Skaitmeninė fotografija tiesiog nepamainoma darbui, kur reikia techninės kokybės, greičio ir lankstumo. Ji suteikia tokias galimybes, apie kurias anksčiau buvo galima tik pasvajoti. O analoginis metodas leidžia pajusti kitokį fotografavimo skonį, kuris nebūtinai turi visiems patikti. Kaip bebūtų, po šia saule užteks vietos abiems šioms fotografijoms rūšims. Film is not dead, it just smells funny.

O toliau – pavasarinė fotosesija su Agne. Tiesa, tai buvo labiau bandomieji kadrai, nes reikėjo pasižiūrėti kaip veikia neseniai nusipirktas juostinukas ir kokį vaizdą duoda Ilford Delta 400 juosta. Bet panašu, kad su juo viskas gerai, todėl ateity bus daugiau analoginės fotografijos vaizdų :)

asmenine fotosesija_001asmenine fotosesija_002asmenine fotosesija_003asmenine fotosesija_004asmenine fotosesija_005asmenine fotosesija_006asmenine fotosesija_007asmenine fotosesija_008asmenine fotosesija_009asmenine fotosesija_010asmenine fotosesija_011asmenine fotosesija_012asmenine fotosesija_013asmenine fotosesija_014asmenine fotosesija_015asmenine fotosesija_016asmenine fotosesija_017
Mintys ir kadrai Aivaro :)

Save

Save

Jolanta ir Marek

Šiltos ir saulėtos dienos popietę baltutėlėje Volgoje į Naujosios Vilnios Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės bažnyčią atskubėjo Jolanta ir Marek. Erdvi bažnyčia buvo beveik pilna draugų ir giminaičių šypsenų, o didžiuliame pulke svečių vien sveikinimai užtruko apie valandą. Tiek daug nuoširdaus dėmesio ir palinkėjimų. Po tokios gausios sveikinimų lavinos fotosesiją pradėjome senamiestyje pamažu gatvelėmis judant link Bernardinų sodo. Gražią dieną žmonių ten buvo gausu, bet gan nesudėtinga buvo rasti ramesnį kampelį ar laisvą suoliuką keletui jaukių kadrų. Laiko daug neturėjome nes jau laukė vakarinė dalis tad vėl į baltąją Volgą ir į sodybą šalia Vilniaus. O ten jau linksmybės, šokiai, žaidimai ir vidurnakčio kulminacija – torto pjovimas.
vestuviu_fotografas_001vestuviu_fotografas_002vestuviu_fotografas_003vestuviu_fotografas_004vestuviu_fotografas_005vestuviu_fotografas_006vestuviu_fotografas_007vestuviu_fotografas_008vestuviu_fotografas_009vestuviu_fotografas_010vestuviu_fotografas_011vestuviu_fotografas_012vestuviu_fotografas_013vestuviu_fotografas_014vestuviu_fotografas_015vestuviu_fotografas_016vestuviu_fotografas_017vestuviu_fotografas_018vestuviu_fotografas_019vestuviu_fotografas_020vestuviu_fotografas_021vestuviu_fotografas_022vestuviu_fotografas_023vestuviu_fotografas_024vestuviu_fotografas_025vestuviu_fotografas_026vestuviu_fotografas_027vestuviu_fotografas_028vestuviu_fotografas_029vestuviu_fotografas_030vestuviu_fotografas_031vestuviu_fotografas_032vestuviu_fotografas_033vestuviu_fotografas_034vestuviu_fotografas_035vestuviu_fotografas_036vestuviu_fotografas_037vestuviu_fotografas_038vestuviu_fotografas_039vestuviu_fotografas_040vestuviu_fotografas_041vestuviu_fotografas_042vestuviu_fotografas_043vestuviu_fotografas_044vestuviu_fotografas_045vestuviu_fotografas_046vestuviu_fotografas_047vestuviu_fotografas_048vestuviu_fotografas_049vestuviu_fotografas_050vestuviu_fotografas_051vestuviu_fotografas_052vestuviu_fotografas_053vestuviu_fotografas_054vestuviu_fotografas_055vestuviu_fotografas_056vestuviu_fotografas_057vestuviu_fotografas_058vestuviu_fotografas_059vestuviu_fotografas_060vestuviu_fotografas_061vestuviu_fotografas_062vestuviu_fotografas_063vestuviu_fotografas_064vestuviu_fotografas_065vestuviu_fotografas_066vestuviu_fotografas_067vestuviu_fotografas_068vestuviu_fotografas_069vestuviu_fotografas_070vestuviu_fotografas_071vestuviu_fotografas_072vestuviu_fotografas_073vestuviu_fotografas_074vestuviu_fotografas_075

vestuviu_fotografas_084vestuviu_fotografas_085vestuviu_fotografas_086vestuviu_fotografas_087vestuviu_fotografas_088vestuviu_fotografas_089vestuviu_fotografas_090vestuviu_fotografas_091vestuviu_fotografas_092vestuviu_fotografas_093

Elena

Kadangi abi pusės, mes ir Elena, vasarą sukamės darbų sūkuryje tai fotosesijos laiką derinome jau kurį laiką, kol galiausiai vasaros vidurys pasirodė pats tas. Apart vienos mažytės dūzgiančios ir skaudžiai geliančios “smulkmenos” – įvairiausi kraujasiurbiai kurie išėjus mums į pievas prisistatė iškart. Mes tai mes, bet žirgai šiuo klausimu daug jautresni (ir skanesni) tad prasidėjo šokiai pokiai. Ta proga pora nuotraukų iliustruojančių kaip atrodė didžioji dalis fotosesijos.asmenine fotosesija su zirgu 017asmenine fotosesija su zirgu 035
Kadangi Elena laikėsi didvyriškai ir kantriai tad fotosesiją tęsėme radus nuostabių laukinių gėlių pilną kalniuką. Būdavo minčių, kad gal grįžtam ir fotosesiją pratęsime kitą kartą kai jau nebebus kandančių skraiduolių, bet gražiosios gėlytės visgi ėmė viršų. Viršų, tik kita prasme, paėmė tolumoje akį traukiantis  plotelis gražių gėlių rausvais žiedais, nes priėjus artyn jų ūgis buvo virš galvos :)) Galiausiai dar pora kadrų ir nusprendėme, kad fotosesiją pratęsime rudenį, nes nebesinorėjo nervinti žirgo prašymais ramiai pastovėti, o ir maža malonumo fotografuoti(s), kai neišeina mielai prisiglausti ir pats žirgas visu šiuo pasivaikščiojimu nesužavėtas. Tad kitam kartui jau daug maž žinosime apylinkes, o jos tikrai gražios, ir bandysime fotosesiją pratęsti kokybiškiau ir ramiau.

Laukinės pievos: Žalieji rytai apylinkėse.
Draugės: Elena ir Ramygala

asmenine fotosesija su zirgu 002asmenine fotosesija su zirgu 003asmenine fotosesija su zirgu 005asmenine fotosesija su zirgu 006asmenine fotosesija su zirgu 007asmenine fotosesija su zirgu 008asmenine fotosesija su zirgu 009asmenine fotosesija su zirgu 010asmenine fotosesija su zirgu 011asmenine fotosesija su zirgu 012asmenine fotosesija su zirgu 013asmenine fotosesija su zirgu 014asmenine fotosesija su zirgu 015asmenine fotosesija su zirgu 016asmenine fotosesija su zirgu 018asmenine fotosesija su zirgu 019asmenine fotosesija su zirgu 020asmenine fotosesija su zirgu 021asmenine fotosesija su zirgu 022asmenine fotosesija su zirgu 023asmenine fotosesija su zirgu 024asmenine fotosesija su zirgu 025asmenine fotosesija su zirgu 026asmenine fotosesija su zirgu 027asmenine fotosesija su zirgu 028asmenine fotosesija su zirgu 029asmenine fotosesija su zirgu 030asmenine fotosesija su zirgu 031asmenine fotosesija su zirgu 032asmenine fotosesija su zirgu 033asmenine fotosesija su zirgu 034asmenine fotosesija su zirgu 036